Krakėse
veikė ilgą laiką vienintelis Lietuvoje
kotryniečių
vienuolynas. Šis centras taip pat svarbus tuo, kad
išvengė XIX a. represijų ir
carinės Rusijos laikais nebuvo uždarytas.
1571
m. Braunsberge įsteigtos vienuolijos istorija
glaudžiai susijusi
su Lietuva. 1602 m. lankydamasis Vilniuje Varmijos vyskupas Petras
Tilickis patvirtino
savo parengtą naują kotryniečių konstituciją. 1631 m. vienuoliją dar
kartą
reformavo Žemaičių vyskupas Merkelis Geišas, paskirtas
apaštališkuoju vienuolijos
vizitatoriumi. Krakėse kotrynietės pradėjo kurtis apie 1615 m.. Prie
vienuolyno
įkūrimo tikriausiai prisidėjo Vilniaus jėzuitai, palaikę glaudžius
santykius su
kotrynietes globojusiais Braunsbergo jėzuitais, taip pat minėtas
Žemaičių vyskupas M.
Geišas. Dar prieš 1640 m. Krakėse įkurta
bajoraičių vienuolių bendruomenė su
vienuoliškais įžadais, bet be klauzūros. Oficialiai
vienuolynas įsteigtas 1645 m.
Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus rūpesčiu ir
lėšomis-vyskupas dovanotoje
teritorijoje pastatydino medinę bažnyčią ir vienuolyną,
išrūpino žemės valdų.
Vyskupas Kazimieras Pacas 1668 m. pasikvietė keletą kotryniečių
iš Varmijos, kad jos
Krakių vienuolėms pritaikytų savo regulą, ir skyrė lėšų
naujos bažnyčios
statybai. 1673 m. Krakių vienuolės davė įžadus pagal kotryniečių regulą
ir
įsijungė į šios kongregacijos Varmijos šeimą.
1692 m. pastatyta bažnyčia ir
vienuolynas, kuriam sudegus naujas iškilo 1722 m., tačiau
gaisrai ir toliau
negailestingai niokojo konventą: vienuolynas ir bažnyčia dar degė 1863
ir 1913 m.
Dalis vienuolyno turto 1842 m. caro valdžios buvo nusavinta, seserų
išlaikymui paskirta
pensija. Nuo pat savo įsikūrimo seserys kotrynietės slaugė ligonius,
daug dėmesio
skyrė mergaičių auklėjimui ir vertėsi rankdarbiais. 1842 m. joms buvo
uždrausta
mokyti mergaites, neleista ir priiminėti kandidačių. Nuo 1863 m.,
sudegus bažnyčiai,
pamaldos buvo laikomos tik vienuolyno koplyčioje, nutrūko
ryšys su centru Braunsberge.
Tačiau vienuolynas nebuvo uždarytas ir seserys išsilaikė
visą carinės priespaudos
laikotarpį. 1904 m. caro įpėdinio Aleksejaus gimimo proga, užtarus
aukštam
valdininkui, o kotrynietėms paskelbus toleranciją imperatoriui, joms
leista vėl priimti
kandidates ir atidaryti noviciatą (iki Pirmojo pasaulinio karo į
vienuolyną buvo
priimamos tik bajoraitės). 1904 m. Krakėse tebuvo likę 3 vienuolės, bet
po 1914 m. jau
buvo 12 seserų. Nuo 1919 m. jos dirbo mokykloje, vaikų ir senelių
prieglaudoje. 1923 m.
Krakių kotrynietės vėl susijungė su centru Braunsberge. Tada panaikinta
griežta
klauzūra, vienuolyne įvesta lietuvių kalba. Nuo 1926 m. vienuolės
prižiūrėjo
nepilnamečių mergaičių nusikaltėlių auklėjimo įstaigą, mokė namų
ruošos,
rankdarbių. 1928 m. įkūrė pradžios mokyklą mergaitėms. 1933 m. Krakės
tapo tais
metais įkurtos ir sparčiai augančios savarankiškos Lietuvos
kotryniečių provincijos
centru, čia gyveno provincijolė. 1939 m. vienuolyne gyveno 25 seserys,
10 novicių, 8
postulantės. Vienuolynas uždarytas 1948 m., kelios kotrynietės
pasitraukė į Vakarus.
Krakėse kongregacija vėl atsikūrė 1997 m. Pastatytas naujas modernus
vienuolyno
pastatas su koplyčia. Seserys dirba ligoninėse, slaugo ligonius
namuose, dėsto tikybą
mokyklose, katekizuoja šeimas ir vaikus.
Informacija paimta iš http://vienuolynai.mch.mii.lt/V64-75/Krakiu.htm