Krakių
istorijos faktai
- Kaime
rasti 5 akmeniniai kirviai.
Krakės
minimos nuo XIV amžiaus. XV a. pr. minima Krakių apskritis (pavietas).
- 1421
m. Lietuvos didysis
kunigaikštis Vytautas Krakes padovanojo Žemaičių vyskupui
Motiejui Trakiškiui. Nuo to laiko iki XIX a. Krakės buvo
valdomos Žemaičių vyskupų. XV a. čia įkurtas vyskupo dvaras. Prie jo
išaugo ir miestelis. 1478 m. jame buvo kelios gatvės ir
bažnyčia.
- XV
a. pradžioje istoriniuose
šaltiniuose minimas Krakių pavietas.
- 1570
1572 m. Krakių
klebonu buvo Mikalojus Daukša vienas pirmųjų
lietuviškosios raštijos pradininkų . Jis įsteigė
mokyklą, minimą 1579 m.
- 1645
m. šv.
Kotrynos ordino vienuolės gavo vyskupo leidimą statyti Krakėse
vienuolyną.
- 1692
m. buvo pastatytas
vienuolynas, o prie jo ir šv. Kotrynos bažnyčia. Matyt,
vienuolynas sudegė, nes 1722 m. buvo pastatytas naujas.
- 1790m.
miestelis
gavo
turgaus ir mugių privilegiją.
- 1863
m. miestelyje
siautėjo gaisras, sunaikinęs bažnyčią ir vienuolyną. Po gaisro
vienuolyną atstatė, tik kiek toliau nuo miestelio.
- 1897-1908
m.
statyta
mūrinė šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia.
Bažnyčia išdekoruota 1931 m. , joje yra daug vertingų
bažnytinio meno kūrinių.
- Nuo
XIX a.vidurio iki 1950
m. Krakės visą laiką buvo valsčiaus centras, tad sparčiai augo ir buvo
tvarkomas : apie 1920 m. išgrįstos centrinės gatvės ir
aikštė, įvestas elektrinis apšvietimas.
- 1941
m. prie
Krakių naciai sušaudė 1125 žmones.
- Krakėse
buvo valsčiaus savivaldybė, dvi bibliotekos, policijos nuovada,
paštas, girininkija, elektros stotis, garinis malūnas,
lentpjūvė, saldainių fabrikas, krautuvės, smuklės, amatininkų
dirbtuvės.
- Į Kultūros vertybių
registrą yra įtraukti net du Krakių
seniūnijoje esantys pastatai - žydų kapinės ir Plinkaigalio piliakalnis
(įrengtas Šušvės ir
Žiedupės santakoje
esančiame kranto kyšulyje. Iš š.
piliakalnį juosia Žiedupė, iš v. - Šušvė,
iš p. - Šušvės slėnis, iš r.
prieina gretima aukštuma. Šlaitai nuo upių ir slėnio
statūs, apie 8 m
aukščio. Išlikusi tik 20 m ilgio r. - v. kryptimi ir 15 m
pločio
aikštelės r. dalis. Jos r. gale pastebima pylimo liekanų. Už
pylimo yra
30 - 35 m ilgio ir 2,5 m gylio platus griovys. Už griovio esanti kalvos
dalis sudaro tarsi priešpilio aikštelę, kuri yra apie 80
m ilgio r. -
v. kryptimi ir 10 m pločio.)
Parengta pagal http://www.heritage.lt
ir pagal http://postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/krakseniun.htm