Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Istorija

• Krakių istorija sena. Istorikas V. Pašuto mano, kad jau XIII-XIV a. buvęs Krakų valsčius. XV a. istoriniuose šaltiniuose minimas Krakių pavietas. Vytautas 1421 m. Krakių valsčių su žmonėmis užrašė Žemaičių vyskupo valda. XV a. čia įkurtas vyskupo dvaras. Prie jo išaugo miestelis. 1478 m. jame buvo kelios gatvės ir bažnyčia.
• Nors Krakės buvo vyskupo valda, tačiau bažnyčia pastatyta tik apie 1478 m.
• Viename Žemaičių vyskupo Baltramiejaus 1478 m. rašytame laiške minima, kad jo pirmtakų įsteigtas bažnyčiai aprūpinti fondas esąs labai menkas. Tada vyskupas Baltramiejus paskyrė parapijai Norkūnų kaimą su 7 valakais ir 10 margų žemės.
• Vyskupas M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje” rašo, kad Krakių klebonas Jurgis Talaitis 1529 m. įruošęs (turbūt atnaujinęs) bažnyčią.
• 1570-1572 m. Krakių klebonu dirbo lietuvių raštijos pradininkas LDK Mikalojus Daukša. Jis Krakėse įsteigė mokyklą, kurioje 1579 m. mokėsi 12 mokinių.
• Žemvaldžiai Barauskiai savo lėšomis Krakėse įrengė altariją, o bažnyčioje – koplyčią. Vėliau, perėję į reformatus, jie į savo pusę patraukė daugelį parapijiečių.
• M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje” rašo, kad, Krakėse tuo laiku nebuvo likę katalikų. J. Barauskis atsiėmė dalį bažnyčiai užrašytų žemių. Tačiau, kai labai sumažėjo dešimtinės mokestis iš vyskupo valdų, Krakėse katalikų klebonui pragyventi buvo gana sunku, todėl jo ten kurį laiką visai nebuvo.
• Kunigas M. Daukša Krakėse taip pat sunkiai vertėsi, todėl jis čia visą laiką negyveno. Iš 1579 m. Žemaičių vyskupijos vizitatoriaus Tarkvinijaus Pekulo vizitacijos akto matyti, kad iš klebono pajamų nebuvo galima išlaikyti ir vikaro, o dar reikėjo išlaikyti mokytoją. Tačiau, pagal vizitatorių, Krakių bažnyčia tuo metu buvo „pakankamai graži ir gerai prižiūrima, nors nėra puošni ir turtinga”.
• Kadangi M. Daukša visą laiką Krakėse negyveno, miestelėnai vizitatoriui skundėsi, kad dažnai nesą kam teikti sakramentų ir laikyti pamaldų. Daukša teisinosi, kad jis laikydavęs Krakėse vikarą ir tik keletą mėnesių bažnyčia neturėjusi kunigo.
• Vizitatorius mini ir mokytoją Adomą Grodzkį. Tuo laiku jis mokė „Kornelijaus gramatikos, garbingo gyvenimo ir mažojo katekizmo”.
• Kai kurie vyskupai, ypač J. Tiškevičius, mėgo Krakes ir dažnai čia lankydavosi. Jis padovanojo bažnyčiai kelis paveikslus, kai kurias iš Romos atvežtas relikvijas. Krakių klebonas kun. A. Vitkevičius pastatė koplyčią, o vyskupas J. Tiškevičius prie jos įkūrė krikščioniškojo mokslo broliją.
• Greičiausiai XVII a. pradžioje bažnyčia buvo atstatyta.
• 1768 m. vysk. Jonas Bocianskis pastatė naują medinę bažnyčią. Jai ėmus nykti, 1897-1908 m. L. Mikonis, I. Vitkus ir I. Vidmantas parapijiečių lėšomis pastatė naują gražią mūrinę bažnyčią. Apie 1931 m. klebono kun. K. Marmos rūpesčiu jos vidus gražiai išdekoruotas. Senoji medinė bažnyčia nugriauta.
• Krakės ilgą laiką buvo dekanato centras. 1940 m. parapija turėjo 6145 katalikus.

Bažnyčios architektūra 

• 1897-1908 m. statyta mūrinė Šv. Motiejaus parapinė bažnyčia yra eklektinio stiliaus (tai būdinga minėtam laikotarpiui). Į fasado priekį patrauktas keturių tarpsnių bokštas palaipsniui laibėja. Kryžminės navos transeptai yra lygaus aukščio su vidurine nava. Šoninių sienų kontraforsai iškyla virš šoninių navų stogų ir išorinėmis arkomis remia aukštąsias sienas. Tai jau gotikos požymis. Tačiau pusapskričių arkų langai ir vidaus architektūra turi baroko bruožų. Išorinės sienos netinkuotos, iš plytų, papuoštos dantytais frizais ir profiliuotais langų apvadais.
• Navas atskiria daugiabriauniai sunkūs pilioriai su arkadomis. Jų puskliautės išpuoštos žvaigždiniais plafonais. Cilindrinių skliautų skiriamosios arkos panašiai dekoruotos, o skliautų paviršiai išskaidyti nerviūromis. Piliorių kapiteliai papuošti dvigubų voliutų frizais. Apdaila seniau buvo dirbtinio marmuro, tačiau po 1995 metais atlikto remonto jo neliko - sienos uždažytos baltai. Trisienėje absidoje dviejų langų apšviestas didysis altorius mirga daugybe lipdytų ir tapytų ornamentų, bokštelių, statulų. Ne altoriaus visuma, o tik jos atskiros dalys primena orderinę tvarką, būdingą barokui. Panašiai puošni ir sakykla prie kairiojo transepto pilioriaus, su baldakimu ir statula. Bažnyčia dekoruota 1931 m.