Krakių
Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia
Istorija
- Krakių istorija sena.
Istorikas V.
Pašuto mano, kad jau XIII-XIV a. buvęs Krakų valsčius. XV a.
istoriniuose šaltiniuose minimas Krakių pavietas. Vytautas
1421 m. Krakių valsčių su žmonėmis užrašė Žemaičių vyskupo
valda. XV a. čia įkurtas vyskupo dvaras. Prie jo išaugo
miestelis. 1478 m. jame buvo kelios gatvės ir bažnyčia.
- Nors
Krakės buvo vyskupo
valda, tačiau bažnyčia pastatyta tik apie 1478 m.
- Viename
Žemaičių vyskupo Baltramiejaus 1478 m. rašytame
laiške minima, kad jo pirmtakų įsteigtas bažnyčiai aprūpinti
fondas esąs labai menkas. Tada vyskupas Baltramiejus paskyrė parapijai
Norkūnų kaimą su 7 valakais ir 10 margų žemės.
- Vyskupas
M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje”
rašo, kad Krakių klebonas Jurgis Talaitis 1529 m.
įruošęs (turbūt atnaujinęs) bažnyčią.
- 1570-1572
m. Krakių klebonu dirbo lietuvių raštijos pradininkas LDK
Mikalojus Daukša. Jis Krakėse įsteigė mokyklą, kurioje 1579
m. mokėsi 12 mokinių.
- Žemvaldžiai Barauskiai savo
lėšomis Krakėse įrengė altariją, o bažnyčioje –
koplyčią. Vėliau, perėję į reformatus, jie į savo pusę patraukė daugelį
parapijiečių.
- M. Valančius „Žemaičių
vyskupystėje” rašo, kad, Krakėse tuo laiku nebuvo
likę katalikų. J. Barauskis atsiėmė dalį bažnyčiai užrašytų
žemių. Tačiau, kai labai sumažėjo dešimtinės mokestis
iš vyskupo valdų, Krakėse katalikų klebonui pragyventi buvo
gana sunku, todėl jo ten kurį laiką visai nebuvo.
- Kunigas
M. Daukša Krakėse taip pat sunkiai vertėsi, todėl jis čia
visą laiką negyveno. Iš 1579 m. Žemaičių vyskupijos
vizitatoriaus Tarkvinijaus Pekulo vizitacijos akto matyti, kad
iš klebono pajamų nebuvo galima išlaikyti ir
vikaro, o dar reikėjo išlaikyti mokytoją. Tačiau, pagal
vizitatorių, Krakių bažnyčia tuo metu buvo „pakankamai graži
ir gerai prižiūrima, nors nėra puošni ir
turtinga”.
- Kadangi M.
Daukša visą laiką Krakėse negyveno, miestelėnai vizitatoriui
skundėsi, kad dažnai nesą kam teikti sakramentų ir laikyti pamaldų.
Daukša teisinosi, kad jis laikydavęs Krakėse vikarą ir tik
keletą mėnesių bažnyčia neturėjusi kunigo.
- Vizitatorius
mini ir mokytoją Adomą Grodzkį. Tuo laiku jis mokė
„Kornelijaus gramatikos, garbingo gyvenimo ir mažojo
katekizmo”.
- Kai kurie vyskupai, ypač J.
Tiškevičius, mėgo Krakes ir dažnai čia lankydavosi. Jis
padovanojo bažnyčiai kelis paveikslus, kai kurias iš Romos
atvežtas relikvijas. Krakių klebonas kun. A. Vitkevičius pastatė
koplyčią, o vyskupas J. Tiškevičius prie jos įkūrė
krikščioniškojo mokslo broliją.
- Greičiausiai
XVII a. pradžioje bažnyčia buvo atstatyta.
- 1768
m. vysk. Jonas Bocianskis pastatė naują medinę bažnyčią. Jai ėmus
nykti, 1897-1908 m. L. Mikonis, I. Vitkus ir I. Vidmantas parapijiečių
lėšomis pastatė naują gražią mūrinę bažnyčią. Apie 1931 m.
klebono kun. K. Marmos rūpesčiu jos vidus gražiai
išdekoruotas. Senoji medinė bažnyčia nugriauta.
- Krakės ilgą laiką buvo
dekanato centras. 1940 m. parapija
turėjo 6145 katalikus.
Bažnyčios
architektūra
- 1897-1908 m. statyta mūrinė
Šv.
Motiejaus parapinė bažnyčia yra eklektinio stiliaus (tai būdinga
minėtam laikotarpiui). Į fasado priekį patrauktas keturių tarpsnių
bokštas palaipsniui laibėja. Kryžminės navos transeptai yra
lygaus aukščio su vidurine nava. Šoninių sienų
kontraforsai iškyla virš šoninių navų
stogų ir išorinėmis arkomis remia aukštąsias
sienas. Tai jau gotikos požymis. Tačiau pusapskričių arkų langai ir
vidaus architektūra turi baroko bruožų. Išorinės sienos
netinkuotos, iš plytų, papuoštos dantytais
frizais ir profiliuotais langų apvadais.
- Navas
atskiria daugiabriauniai sunkūs pilioriai su arkadomis. Jų puskliautės
išpuoštos žvaigždiniais plafonais. Cilindrinių
skliautų skiriamosios arkos panašiai dekoruotos, o
skliautų paviršiai išskaidyti
nerviūromis. Piliorių
kapiteliai papuošti dvigubų voliutų frizais. Apdaila seniau buvo
dirbtinio marmuro, tačiau po 1995 metais atlikto remonto jo neliko -
sienos uždažytos baltai. Trisienėje absidoje dviejų langų
apšviestas didysis altorius mirga daugybe lipdytų ir tapytų
ornamentų, bokštelių, statulų. Ne altoriaus visuma, o tik
jos atskiros dalys primena orderinę tvarką, būdingą barokui.
Panašiai puošni ir sakykla prie kairiojo
transepto pilioriaus, su baldakimu ir statula. Bažnyčia dekoruota 1931
m.
Parengta pagal
http://lt.wikipedia.org
ir http://postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/krakes.htm
informaciją.